Seda – šiaurės žemaičių kraštas, kurio istorinę atmintį saugo piliakalniai, akmenys, statiniai. Materialių objektų atsiradimas susijęs su tenykščio žmogaus dvasiniu pasauliu, kuris į istorinę atmintį įsirėžė įvairiomis liaudies kūrybos formomis. Šiandien Sedos žemės dvasinės versmės trykšta. Čia galima rasti senosios kultūros šaltinių. Vienas tokių – folkloro ansamblis „Rėmolee“.
Ansamblis kūrėsi nuo 1988 metų. Tada kolektyve pradėjo dainuoti būrelis moteriškių. Pirmosios ansamblio dainininkės buvo Eugenija Girtienė, Stasė Drąsutienė, Justina Malakauskienė, Zita Čičirkienė. Vėliau kolektyvas pildėsi naujais nariais iš Sedos ir aplinkinių kaimų – Kalnijų, Tiškų, Užežerės, Plinkšių. „Rėmolių“ ansamblis – sediškių žmonių sambūris su savo krašto dainomis, šokiais, pasakojimais, surinktais iš bočių ir probočių atminties ir sutvirtintas Rimolių piliakalnio vardu. Kolektyvas rūpestingai saugo žemaitišką žodį, žemaitišką gyvenimo būdą.
Kolektyve dalyvavo 30 narių nuo 18 iki 92 metų amžiaus. Dauguma kolektyvo narių atėjo į ansamblį su savo dainomis ir šokiais. Pagrindinė dainų užvedėja ir šokių mokytoja buvo Valerija Mizinienė. Dainas vedė Eufemija Jonavičienė, Bronė Pocevičienė, Adolfas Šulcas, Alfonsas Venckevičius, Jurgis Černa ir kiti dalyviai. Dabar kolektyve 23asambliečiai. Dainas veda Eufemija Jonavičienė, Aldona Mizinienė, Onutė Balandienė ir Algimantras Mockus
Ansamblio kapelą sudaro armonika, 2 smuikai, basetlė ir būgnas – žemaitijai būdinga instrumentinė grupė.
Repertuare įvairių žanrų: karinės – istorinės, vestuvinės, šeimos, darbo, literatūrinės kilmės dainos. Žemaitijos klasika – „Eso aš į kalną“, „Vo kleve klevieli“, „Vo Juzi ,Juzieli“ ir kt..
Ansamblis išlaikė senąją žemaitišką dainavimo tradiciją – tęsiamą išringavimą, užpildantį erdvę dainos skambesį. Pasakojimuose atsispindi žemaičių pasaulėžiūros, papročių, tarmės grožis ir turtingumas.
Folkloro ansamblis „Rėmolee“ aktyviai puoselėja ir propaguoja Sedos ir Mažeikių krašto etnokultūrą, dalyvaudamas tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Baltica“ (1993, 1996,1999, 2002, 2005, 2008, 2011, 2014, 2017 m.), „Skamba, skamba kankliai“ Vilniuje (1994, 1998, 2003, 2018 m.), „Saulelė raudona“ Plungėje (1995 ir 1997 m.), „Ir paauga žali lėipa“ Telšiuose (1995 ir 1997 m.), „Svečiai kieman suvažiavo“ Molėtuose (2004 m.), „Pasigavau žuvelę“ Švenčionyse (2005 m.), „Atataria lamzdžiai“ Kaune (2005 m.), „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje (2004 m.), „Aušta aušrela“ Rokiškyje (2013 m.) Latvijos respublikoje Slampėje (2006 ir 2007 m.), „Lino kelias“ Kelmėje (2012 m.), renginių cikle „Viena Lietuva-penki etnopasauliai“, 2015 m. Pasaulio žemaičių dienų atidaryme Telšiuose ir 2016 m. uždaryme Raseiniuose, Respublikinėse dainų šventėse (1994, 1998, 2003, 2007, 2009, 2014, 2018 m.). 2017 m. pristatė Tradicinių Žemaitiškų kalnų giedojimą Klaipėdoje, geriausiaitradicijaspuoselėjusią Sedos seniūniją Trakuose 2017 m.. Nuo 2011 metų bendradarbiauja su tautinių šokių grupe iš Vokietijos Laggenbeck miesto.
Įgyvendinant naujas kultūrinės veiklos formas, folkloro ansamblis „Rėmolee“ dalyvavo išleidžiant garsajuostę „Rėmolee“, darant garso ir vaizdo įrašus LRT 1994, 1997 m., 2003 m., išleidžiant kompaktinę plokštelę „Gėid vuolongelė“, sukūrė video filmus „Rugiapjūtė“ (2008 m.), „Pasėjau linelius“ (2012 m.), „Šienapjūtė Pagardie“ (2014 m.), „Žemaičių tradicinių kalnų giedojimas Pagardėje“ (2017). 2009 m. Klaipėdos universitetas išleido Valerijos Mizinienės „Tautosakos rinktinę“.
2003 m. folkloro ansamblis „Rėmolee“ pelnė „Aukso paukštės“ apdovanojimą ir 2002 m. buvo pripažintas geriausiu kaimo folkloro ansambliu. Ansambliui „Rėmolee“ visą gyvavimo laikotarpį suteikta meno mėgėjų kolektyvo aukščiausia kategorija. Ansamblis koncertavo Vilniaus Rotušėje, dalyvavo renginyje Prezidentūroje „Vienybės medis Europos viduryje“ (LR įstojimo į ES), LTV laidose „Gero ūpo“, „Duokim garo“, „Mūsų miesteliai“, „Gyvenimo ratu“, LRT laidoje „Laba diena, Lietuva!“. Ansamblis dalyvavo įgyvendinant UNESCO remiamą programą „Tradicinių kultūros vertybių registras“. Jų dainos įtrauktos į kompaktinę plokštelę „Žydi, klesti bijūnėlis“, kurioje pateikiamos dainos iš visos Lietuvos regionų.
Folkloro ansamblis „Rėmolee“ nuolat ieško originalių, naujų kultūrinės veiklos formų. Kolektyvas paruošė ir pristatė „Užgavėnių“, „Patalkio“, „Vasaros darbų“, „Rugiapjūtės“, „Vakarojimas“, „Pasėjau linelius“, „Šienapjūtės“, „Pavuožuojėma aple kareivį“ ir kitas programas. Folkloro ansamblis 16 metų organizuoja folkloro festivalį„Gėid vuolongelė“, yra nuolatinis Sedos kalendorinių ir valstybinių švenčių dalyvis.
2010 m. įsikuria folkloro ansambliai „Rėmoliokaa“, 2014 m.„Cyroliokaa“ , kaip folkloro ansamblio „Rėmolee“ etnokultūros puoselėjimo ir propagavimo tąsa. Kasmet organizuojami renginiai su aplinkinių rajonų folkloro ansambliais „Platelee“, „Alksna“, „Alksniokaa“, „Barstytė“ „Rėmoliokaa“ ir kt.. Folkloro ansamblis „Rėmolee“ noriai padeda jauniesiems saviveiklininkams ir vadovei, inicijuoja ir skatina įvairių renginių organizavimą, kurie jau tampa tradiciniai: „Rėmoliokaa“ krikštynos Kalėdiniame vakare, vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Kalns unt lygė lauka…“ ir folkloro stovyklų, ekspedicijų organizavimas.
Folkloro ansamblio „Rėmolee“ tautosakos pateikėja Valerija Mizinienė sako: „Musa tėva išejė ėš musa tarpa, vo anu dainės ė šėndėin skomb, ė vėskū, ku anėi mumis gera muokė, juk i šėrdi isidiejuom ė sava vakams ė vakū vakams parsakiem…”.