Įstaigos vidinės aplinkos bei veiklos analizė
Geografinė padėtis
Mažeikių rajono teritorijos dydis – 1220,2 km2, iš jų 32 km2 užima miestai ir gyvenvietės, 22 km2 -pramonės įmonės ir keliai, 614 km2 – žemdirbystės plotai, 273 km2 – miškai ir 68 km2 – kitos paskirties plotai. Yra 8 kaimiškos ir viena miesto seniūnija. Gyvena: 67393 žmonės, iš jų 46 223 miestuose, 21 170 kaimuose. Mažeikių rajonas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, prie Ventos upės. Teritorija yra dviejų baltų tautų – lietuvių ir latvių – paribys. Šiaurėje Mažeikių rajonas ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajonais. Rajono teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km, o iš šiaurės į pietus – 38 km. Tolimiausias taškas vakaruose – Ventos vingiai ties Mažeikiais Petraičių kaimas, rytuose – Kalniškių ir Pakliaupės kaimai. Šiauriausias yra Gyniočių kaimas, o piečiausias -Pasruojės kaimas. Mažeikių rajonas yra vienas tankiausiai gyvenamų administracinių rajonų, kur 1 km2 tenka 59 žmonės (Lietuvoje – 57). Rajoną kerta svarbios geležinkelio linijos: Liepoja (Latvijos • Respublika)-Šiauliai-Kaunas-Vilnius bei Ryga (Latvijos Respublika)-Mažeikiai -Klaipėda. Iki Klaipėdos uosto yra tik 110 km, iki Rygos uosto ir oro uosto – 150 km.
Sedos miestelis yra pietvakarinėje Mažeikių rajono dalyje. Jis – Sedos seniūnijos centras. Sedos seniūnijoje yra 30 kaimų, didesni iš jų: Užežerė, Vadagiai, Kalnijai. Seniūnijos plotas: 16 976,9 ha, iš jų 49 proc. užima žemės ūkio naudmenos, 31 proc. – miškai, 20 proc. – vandenys ir kitos paskirties plotai. Sedos seniūnijoje gyvena 3741 gyventojai, t. y. 5,7 proc. visų Mažeikių r. gyventojų, iš jų 1445 gyventojai arba 37,4 proc. Sedos seniūnijos gyventojų gyvena Sedos miestelyje. Sedos seniūnijoje 1 km2 tenka 23 žmonės.
Veiklos apibūdinimas
1994-liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 4 straipsnyje apibrėžiant pagrindinius vietos savivaldos principus yra nurodoma, kad „Savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymu". Šio įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta turizmo ir gyventojų poilsio organizavimo savarankiška savivaldybės funkcija, 7 straipsnyje yra numatyta ribotai savarankiška savivaldybės funkcija – „gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra)".Remiantis 1994-liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymu Nr. 1-533, Mažeikių rajone sukurtas savivaldybės biudžetinių įstaigų kultūros centrų tinklas, apimantis visą Mažeikių rajoną, kurio pagalba Mažeikių rajono savivaldybė įgyvendina šiame įstatyme numatytus su kultūra susijusius savivaldos principus ir vykdo priskirtas funkcijas. Sedos kultūros centras yra viena iš svarbiausių kultūros įstaigų Sedos seniūnijoje.
Įstaigos pagrindiniai tikslai ir uždaviniai
- užtikrinti Sedos seniūnijos gyventojų kultūrinių poreikių tenkinimą ir kūrybinės saviraiškos sąlygas;
- puoselėti bendrąją ir etninę kultūrą;
- propaguoti profesionalųjį meną;
- reprezentuoti kultūrą seniūnijoje, rajone, apskrityje, šalyje, užsienyje;
- puoselėti, turtinti ir saugoti krašto kultūros savitumą;
- padėti ugdyti ir skatinti visokeriopą meninę saviraišką, organizuoti mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių veiklą;
- puoselėti ir skatinti mėgėjų meno tautodailės veiklą;
- organizuoti valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių minėjimus.
Vykdydamas savo tikslus Sedos kultūros centras kasmet organizuoja daug įvairių vietinių, regioninių, respublikinių renginių. Kiekvieną šeštadienį 21 val. – diskotekos, poilsio vakarai jaunimui.
Kultūros centro uždaviniai ir funkcijos orientuojami į daugelį meno sričių ir apibrėžia šios įstaigos veiklos pobūdį, darbo turinį, pasiūlos apimtis. Kultūros centre dirbantys specialistai darbo kryptį, veiklos uždavinius ir funkcijas renkasi atsižvelgdami į seniūnijos gyventojų poreikius, įstaigos materialines galimybes.
Pagrindinis kultūros centro uždavinys– organizuoti Sedos seniūnijoje kultūrinius renginius, rengti profesionalių ir mėgėjų meno kolektyvų koncertus, spektaklius vakarones, šventes, parodas, festivalius, šokių vakarus, koncertines keliones, rūpintis vietos kultūros tradicijų gyvybingumu, tęstinumu, kultūros formų įvairove.
Kiti kultūros centro uždaviniai:
- rengti ir įgyvendinti kultūros programų projektus;
- dalyvauti Mažeikių rajono, apskrities, respublikos ir užsienio šalių kultūros programose;
- bendradarbiauti su seniūnijomis, švietimo ir papildomojo ugdymo įstaigomis, dvasininkija, Lietuvos ir užsienio meno kolektyvais, kultūros darbuotojais, meną puoselėjančiomis visuomeninėmis organizacijomis;
- tirti ir vertinti seniūnijos gyventojų kultūrinius poreikius.
Kultūros centro tikslai ir jam priskirtos funkcijos atitinka Lietuvos Respublikos Kultūros centrų įstatyme Nr. IX-2395 kultūros centrams priskirtas funkcijas.
Šie kultūros centro tikslai ir uždaviniai sutampa su Lietuvos Respublikos nutarime „Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų" Nr. 542 nustatytais kultūros politikos tikslais: išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą; skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę; skatinti nacionalinės kultūros atvirumą; sudaryti visuomenei sąlygas dalyvauti kultūroje ir ją vartoti. Šiems tikslams pasiekti minėtame LR nutarime savivaldybių institucijoms nustatyti tokie uždaviniai:
- Globoti etninę kultūrą vietos tradicijas;
- Saugoti kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę;
- Remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą;
- Remti profesionalųjį meną ir kūrybinę veiklą meno kūrėjų organizacijas;
- Užtikrinti meninės kūrybos sklaidą;
- Skatinti kultūros industrijos plėtrą
- Rūpintis Lietuvos kultūros sklaida užsienyje;
- Sudaryti sąlygas pažinti kitų tautų kultūrą Lietuvoje;
- Sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti:
- Remti mėgėjų kūrybinę veiklą
- Įgyvendinti regioninę kultūros politiką
- Remti nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą.
Šie kultūros centro tikslai ir uždaviniai taip pat sutampa su Mažeikių rajono savivaldybės 2005 m. parengta Mažeikių rajono kultūros plėtros strategija (II kryptis – aukštos kokybės, įvairios, kiekvienam gyventojui prieinamos kultūros paslaugos; III kryptis – palankios sąlygos kūrybai, bendruomenių ir individualiai meninei veiklai, krašto tradicijų tęstinumui.
Išorinės aplinkos analizė
Mažeikių rajono Sedos kultūros centras yra savivaldybės biudžetinė įstaiga. Taigi kultūros centro asignavimų valdytojas yra Mažeikių rajono savivaldybė.
Mažeikių rajono savivaldybės kultūros politiką reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
Rajono kultūros politikos nuostatos, patvirtintos 2001 m. gruodžio 20 d. Mažeikių rajono tarybos sprendimu Nr.222. Nuostatos apibrėžia rajono kultūros politikos tikslus ir uždavinius,finansavimo prioritetus ir politikos įgyvendinimo institucinę sąrangą. Nuostatose įtvirtintas Kultūros ir meno tarybos, kurioje dalyvauja kultūros ir meno bendruomenės atstovai, vaidmuo formuojant ir įgyvendinant rajono kultūros politiką. – Kultūros įstaigų atkūrimo ir plėtros programa 2002 – 2004 m., patvirtinta 2002 m. sausio 31 d. Mažeikių rajono tarybos sprendimu Nr.15. Programa numato priemones, vykdytojus ir finansavimo šaltinius rajono kultūros politikos nuostatoms įgyvendinti. Numatoma skirti savivaldybės paramą vykdyti kultūros įstaigų einamųjų ir kapitalinių remontų darbus, įsigyti leidinių, spaudinių, inventoriaus, naujų technologijų, skatinti kūrybinę veiklą ir kelti kultūros darbuotojų kvalifikaciją numatomi vykdytojai, terminai, lėšų poreikis.
Svarbiausi rajono kultūros politikos tikslai:
- Sudaryti kuo palankesnes sąlygas rajono žmonėms dalyvauti kultūros veikloje ir naudotis jos pasiekimais;
- Saugoti kultūros paveldą ir jo kultūrinę vertę;
- Skatinti atviros, modernios, tolerantiškos, informacinės visuomenės plėtrą;
- Globoti etninę kultūrą;
- Tęsti ir puoselėti vietines tradicijas bei papročius;
- Skatinti ir pagal galimybes remti kultūrines ir kūrybines saviraiškos iniciatyvas bei procesus
Uždaviniai:
- Tinkama parama bei organizuojamais renginiais užtikrinti kultūros paveldo ir tradicijų išsaugojimą, jų tęstinumą;
- Užtikrinti bendruomenei profesionalaus meno prieinamumą;
- Nuosekliai vykdyti rajono kultūros įstaigų atnaujinimo ir plėtros programas;
- Plėtoti ir remti vaikų, jaunimo, atskirų socialinių grupių dalyvavimą kūrybinėje veikloje;
- Tęsti dainų švenčių tradicijas, sudaryti palankias, sudaryti palankias sąlygas meno kolektyvams atstovauti mūsų rajonui;
- Įgyvendinti ilgalaikes kultūros vertybių išsaugojimo programas, paremtas aiškiais kriterijais ir prioritetais;
- Sukurti infrastruktūrą kultūros paveldo pritaikymo turizmui ir kitiems kultūros poreikiams;
- Tobulinti ir vystyti teikiamas kultūrines paslaugas;
- Nuolat supažindinti regiono, šalies visuomenę su rajono kultūriniais ir kūrybiniais pasiekimais;
- Modernizuoti bibliotekas, maksimaliai turtinti ir atnaujinti kaupiamus fondus;
- Užtikrinti tinkamą muziejų apsaugą tęsti Renavo dvaro rūmų restauraciją;
- Plėsti rajono muziejų reikšmę ir galimybes teikti visuomenei kokybiškas paslaugas, atitinkančias šiuolaikinių muziejų tikslus, uždavinius ir paskirtį;
- Remti rajono seniūnijose puoselėjamas etnines kultūros tradicijas;
- Remti ir skatinti nevyriausybinių organizacijų (toliau tekste – NVO) kūrimąsi ir jų veiklą įvairių bendruomeninių grupių, tautinių mažumų kultūros ir meno programas, idėjas, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir programose.
Mažeikių rajono savivaldybės kultūros nuostatos tiksliai sutampa su 2001 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos kultūros politikos nuostatų" Nr. 542.
Mažeikių rajono plėtros strateginio plano 2002 – 2007 m. Mažeikių rajono ekonominių – socialinių faktorių analizėje konstatuojama, kad rajono savivaldybė skiria lėšas kultūros įstaigoms beveik išimtinai etatams ir pastatams išlaikyti, trūksta lėšų įstaigų materialinei bazei atnaujinti ir modernizuoti (Sedos kultūros centro finansinės būklės analizė tai patvirtino). Kultūros įstaigų būklė itin bloga kaimuose. Nešildomos patalpos, pastatams būtinas kapitalinis arba einamasis remontas, inventorius pasenęs arba jo iš viso nėra. Didelė dalis kultūros įstaigų neatitinka darbo saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų. Pagrindinių savivaldybės kultūros centrų ir kultūros namų paslaugų kokybė nėra aukšta dėl šių priežasčių: Savivaldybės kultūros centras neturi tinkamos žiūrovų salės, prasta kultūros namų materialinė bazė, maža gyventojų perkamoji galia, ypač kaimo vietovėse, kultūros centrų specialistams neretai trūksta kvalifikacijos. Kompiuterinę įrangą ir internetą turi tik Savivaldybės kultūros centras. Savivaldybės interneto svetaine naudojasi tik Kultūros skyrius, neišnaudojamos galimybės joje patraukliai pristatyti visas rajono kultūros įstaigas, meno kolektyvus ir geriausius rajone vykstančius kultūrinius renginius. Būtina gerinti renginių kokybę, kelti specialistų kvalifikaciją, pradėti ir kaime palaipsniui dirbti pagal programas, o ne mokėti atlyginimą už pastato atrakinimą. Kultūros centrai, turi siekti sudominti rajono verslininkus ir įvairius fondus savo idėjomis, originalumu ir novatoriškumu, ieškoti abipusiai naudingo bendradarbiavimo galimybių". Atlikusi ekonominių socialinių faktorių analizę, Mažeikių rajono savivaldybė „Mažeikių rajono plėtros strateginiame plane 2002 – 2007 m." 3 prioritete „Palanki verslui ir patogi gyvenimui rajono aplinka" numatė 3.3 tikslą „Užtikrinti patogią, švarią ir sveiką rajono gyvenamąją aplinką". Vienas iš šiam tikslui pasiekti numatytų uždavinių yra 3.3.4. uždavinys – „Plėtoti laisvalaikio, kultūros, sporto infrastruktūrą, atnaujinti kultūros ir sporto įstaigas", o šiam uždaviniui įvykdyti numatyta parengti kaimo kultūros namų tinklo optimizavimo programą ir palaipsniui pereiti prie programinio finansavimo. Vykdydama šią programą, Mažeikių rajono savivaldybės Taryba 2006 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. Tl-108 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos reorganizavimo ir biudžetinių įstaigų Šerkšnėnų, Židikų, Tirkšlių, Urvikių, Viekšnių, Laižuvos ir Sedos kultūros centrų steigimo. Visi rajono kultūros namai perorganizuoti kultūros centrus ir tapo savivaldybės biudžetinėmis įstaigomis, jų finansavimas tapo programinis.
Šis Mažeikių rajono savivaldybės Tarybos sprendimas atitinka 1999 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą Nr. VIII-1328, kuriame be kitų yra užfiksuoti šie etninės kultūros valstybinės globos uždaviniai: suformuoti ir įteisinti etninės kultūros valstybinę globą įtvirtinančių institucijų bei joms pavaldžių etninės kultūros įstaigų ar padalinių sistemą, užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams giliau pažinti etninę kultūrą, jos reiškinių įvairovę, laiduoti archyvinės etninės kultūros medžiagos prieinamumą, puoselėti natūralioje aplinkoje gyvuojančios etninės kultūros raišką, remti etninę kultūrą populiarinančius renginius, sudaryti sąlygas etninės kultūros subjektų (kūrėjų ir atlikėjų) meistriškumui tobulinti. Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad savivaldybės rūpinasi vietos etninės kultūros išsaugojimu ir stiprinimu, išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros globai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, organizuoja etninės kultūros vertybių rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą, bendradarbiaudamos su šalies mokslinio tyrimo ir metodinėmis institucijomis bei organizacijomis.
Sedos kultūros centro SSGG analizė
Stiprybės:
- Turima centro kokybiška garso įranga. Patalpos pritaikomos ir kitai veiklai – nuoma renginiams, susitikimams ir pan.
- Gaunamas finansavimas iš savivaldybės biudžeto – pastato išlaikymui, atlyginimams.
- Teigiamas bendruomenės vertinimas.
- Gausus būrys aukšto meninio lygio kolektyvų.
- Sukaupta patirtis organizuojant įvairius renginius.
- Kaupiamas ir saugojamas etno paveldas.
- Glaudus ryšys su valstybinėm, nevyriausybinėmis, verslo ir t. organizacijom.
- Aktyvus bendruomenės narių dalyvavimas saviveikloje.
- Aktyvus centro kolektyvų koncertinis grafikas.
- Sutvarkyta įstatyminė bazė.
Silpnybės:
- Neužtikrintas koncertų ir kitų renginių lankomumas dėl menkos klausytojų perkamosios galios.
- Nepakankamas mokos fondas ir etatų skaičius kūrybiniam bei administraciniam personalui.
- Šiuolaikiškai neįrengtos patalpos, nėra rūbinės, tualetų.
- Nepakankamas bendradarbiavimas su kitomis meno organizacijomis: muzikiniais teatrais, literatų klubais, dailininkų sąjungomis ir kt.
- Skurdi materialinė bazė: seni baldai, užuolaidos kėdės ir kt.
- Nesugebėjimas įsisavinti fondų kultūrai skiriamų lėšų.
- Neišnaudojamos kultūros centro pristatymui visuomenei informacinės technologijos.
Galimybės:
- Užmegsi ryšius su kitomis meno organizacijomis: muzikiniais teatrais, literatų klubais, dailininkų
- sąjungomis ir kt..
- Teikti paraiškas įvairioms kūrybinėms programoms vykdyti;
- Sukurti internetinį puslapį www.sedakc.lt
- Sutvarkyti materialinę centro bazę.
- Sukurti kultūros centro firminį stilių.
- Kelti kultūros darbuotojų kvalifikacija.
Grėsmės:
- Didėjanti miestelio gyventojų migracija.
- Blogėjanti centro pastato būklė.
- Konkurentų atsiradimas.
- Senstanti miestelio bendruomenė ir mažėjantis kultūros paslaugų poreikis.
PAGRINDINĖS SEDOS KULTŪROS CENTRO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIORITETAI
Sedos kultūros situacijos analizė, atlikti tyrimai, SSGG analizė, gyventojų apklausa ir tendencijų įžvalgos leido nustatyti tokias Sedos kultūros centro plėtros kryptis bei prioritetus:
I kryptis.
Prioritetas. Atnaujinta kultūros infrastruktūra, įdiegtos naujos technologijos, kvalifikuoti kultūros specialistai, patraukli kultūrinė aplinka.
Tikslai:
1. Optimizuoti kultūros infrastruktūrą;
2. Sukurti saugias, modernias, tinkamas darbui, kultūrinių renginių organizavimui, patrauklias laisvalaikiui praleisti, sąlygas.
Uždaviniai:
- Įvertinti kultūros įstaigos būklę;
- Parengti kultūros įstaigos atnaujinimo programą;
- Nustatyti kultūros įstaigos atnaujinimo prioritetus ir įgyvendinimo etapus;
- Nustatyti investicijų šaltinius ir vykdytojus;
- Parengti materialinės bazės stiprinimo, aprūpinimo naujausiomis technologijomis planą;
- Vykdyti nuoseklią kultūros specialistų tobulinimosi, atestavimo programą;
- Numatyti priemones ir būdus kultūros specialistams skatinti.
II kryptis.
Prioritetas. Aukštos kokybės, įvairios, kiekvienam gyventojui prieinamos kultūros paslaugos.
Tikslai:
- Plėsti ir gerinti teikiamas kultūros paslaugas, jų įvairovę, siekti stipresnės kultūros įtakos Sedos seniūnijai;
- Didinti Sedos seniūnijos kultūros patrauklumą šalies ir tarptautiniu mastu, stiprinti gyventojų kultūrinį identitetą, sudarant palankias sąlygas kultūrinių poreikių įvairovei;
- Gerinti kultūros informacijos prieinamumą ir sklaidą.
Uždaviniai:
- Sukurti Sedos kultūros centre kultūros informacinę sistemą;
- Vystyti ilgalaikius kultūrinius mainus tarp partnerių;
- Didinti profesionalaus meno renginių skaičių;
- Užtikrinti socialiai remtinai gyventojų grupei kultūrinių paslaugų prieinamumą;
- Formuoti ir ugdyti gyventojų kultūrinius poreikius;
Mažeikių rajono Sedos kultūros centro vizija:
Sedos seniūnijos gyventojų reikmes atitinkantis kultūrinis gyvenimas, iniciatyvas ir dalyvavimo kultūroje poreikius skatinanti kultūros įstaiga, formuojanti šiuolaikinio, informuoto ir veiklaus žmogaus pilietinę bei socialinę brandą.
Mažeikių rajono Sedos kultūros centro misija:
Sedos kultūros centro valdymu bei efektyviu finansavimu, kryptingai organizuota veikla suteikti Sedos seniūnijos gyventojams visavertes kultūros paslaugas.