Europos paveldo diena Sedoje
Antroji Europos paveldo dienos dalis įvyko A. Baranausko aikštėje, kuri pražydo nesuskaičiuojama daugybe jurginų žiedų. Idėja suorganizuoti jurginų parodą gimė šių gėlių augintojui iš Dingailių kaimo Vaclovui Akavickui, su Sedos kultūros centro pagalba pavyko ją įgyvendinti. Šventės vedėjas Gediminas Jokubauskas kalbėjo: „Vietos dvasia išliks, jeigu jos reikės žmonėms, vietos bendruomenėms, todėl pasidairykime aplink, raskime jos buveines, tiek iškilias, tiek kukliausias, ir puoselėkime, kad vietos dvasios nutviekstos vietos ir vietovės ir toliau džiugintų mus, mūsų vaikus ir vaikaičius…“
Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius apgailestavo, kad jau baigėsi vasara ir atėjo rudenėlis. „Bet rudenį dar žydi gražiausios šio metų laiko gėlės – jurginai, o Sedos seniūnijoje yra žmogus, kuris šiemet augina virš tūkstančio kelmų jurginų. Tai Vaclovas Akavickas. Linkiu ir kitiems pasekti jo pavyzdžiu, kad kitąmet vietoj piktžolių visu grožiu pražystų jurginai“, – kalbėjo seniūnas.
Rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė paminklosaugai Eugenija Kupliauskienė džiaugėsi, kad Sedos gimnazijos gimnazistės labai įtaigiai ir vaizdžiai papasakojo apie Sedos miestelio kultūrinį paveldą. „Europos paveldo diena Sedoje prasidėjo ypač dvasingai – Mišiomis bažnyčioje. Klebono O. Jurevičiaus pasakojimas apie bažnyčios istoriją taip pat nuteikė labai dvasingai – kalbėjo E. Kupliauskienė.
Jurginų šventę pradėjo Sedos kultūros centro šokių kolektyvas „Mitrulis“ . Taip pat dainavo ir šoko folkloro ansambliai „Rėmolee“ ir „Rėmoliokaa“, populiarius romansus dainavo „Sedos romansai“. Vedėjas Gediminas pristatė šventės dalyvius: seniūnijos bendruomenes ir vietinius kolektyvus, kurie turėjo sukurti kompozicijas iš jurginų. Taip pat iš jurginų žiedų padaryti vieną didelį jurgino žiedą vieningai buvo pakviesti visi žiūrovai, o „Rėmoliokaa“ turėjo sukurti drugelį. Skambant muzikai, komandos ėmėsi darbo. Sedos kultūros centro jaunimo klubas „Laisvas“, ko gero, sukūrė netikėčiausią kompoziciją: grybą ir jurginų akimis spindintį ežiuką. Renavo bedruomenės atstovės Vilmos teigimu, jų komanda padarė mandalą, perteikiančią visų čia susirinkusių nuotaiką. Ypač margaspalvis buvo Sedos vaikų darželio kolektyvo darbas: „Mūsų kompozicija vadinasi „Laukiame piršlių“, kadangi darželyje dirba vien tik moteriškas kolektyvas, kuriame yra ir netekėjusių“, – komentavo Astra Stonkuvienė. Sedos bendruomenės atstovės Rimos Danilevičienės teigimu, jų komanda pagamino „skėtį“, kadangi dangus niaukiasi ir, jeigu pradės lyti, visos bendruomenės galės pasislėpti po mūsų „skėčiu“. Dagių bendruomenė buvo vieninga: jų kompozicijoje švietė užrašas: „Vienybė“. Renginio vedėjo jurginų karaliumi pavadinto V. Akavicko ir jo žmonos Irenos kompozicijoje taip pat buvo daug netikėtumų: po eglute išdidžiai puikavosi tikras miške Vaclovo rastas didžiausias baravykas, jurginų akimis švietė ragana, kuriai kompaniją palaikė jos draugas, prie medžio dar tupėjo povas. Gaila, bet tai tebuvo tik iškamša. Kūrinių iš jurginų žiedų parodą užbaigė žiūrovų sukurtas ryškiai margas jurgino žiedas, o „ Rėmoliokaa“ savąjį „drugelį“ pavadino „Lik sveika, vasara“.
Šventės pabaigoje Sedos kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas įteikė padėkas už pagalbą organizuojant šventę, padėkos raštu pirmiausia apdovanoti I. ir V. Akavickai už daugybę atvežtų jurginų, o Irena dėkojo visiems prisidėjusiems prie šios gražios šventės ir pakvietė žiūrovus prisirinkti jurginų žiedų: „Namo juk aš jų nevešiu, o palikti išmėtytus nelabai gražu.“ Padėkos raštais taip pat apdovanoti ir visi kompozicijas kūrę kolektyvai, taip pat daug jurginų žiedų šventei priskynusi Genovaitė Šakytė.
Laikraštis "BŪDAS ŽEMAIČIŲ" 2012-09-18
