Džiazas užima 4/7 savaitės!
Paklausti, kodėl pasirinko džiazą iš visų esamų muzikos rūšių, nedvejodami pažėrė atsakymus. Kai kuriems tiesiog džiazas yra gražesnis už likusią muziką. Vieni nebijo kelti sau iššūkių ir išbandyti save profesionaliai atliekant sudėtingą džiazo muziką. Kiti jaučiasi labai ypatingi atlikdami dar tik populiarėjančią muziką. Šitoje vietoje skaitytojams jaučiame pareigą priminti, kad Lietuvoje pirmasis džiazo festivalis įvyko Elektrėnuose 1968 m. „Jaunystė 68“. Šiandien daug žiūrovų sutraukia tarptautiniai Birštono, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos džiazo festivaliai. Lietuva yra tarp stipriausiųjų savo džiazo muzika tarp centrinės ir Rytų Europos valstybių. Džiazo muziką stengiamasi skleisti ne tik miestuose, bet ir kaimeliuose. Turime gražų pavyzdį – Platelių meno mokykla kas antrus metus organizuojavaikų ir jaunimo džiazo muzikos festivalį „Ž. Kalvarija JAZZ“. Atrodytų viskas gražu, bet tikrąją situaciją ir požiūrį į džiazą Lietuvoje parodė šiųmetinis Birštono festivalio finansavimas iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo.Jaunuoliai atviravo, kad sunkiausia muzikuojant yra improvizuoti. Nors jie to mokosi jau 2–7 metus, kai kurie net 12 metų, tai nelengvas darbas. Paklausti, ar improvizacijos galima išmokti, ar ji turi būti įgimta, jaunimas labai rimtai išdėsto, kad galima išmokti, bet labai skiriasi išmokta improvizacija ir įgimta. Taip pat priduria, kad kolektyve dainuojant sunkiausia yra ne tik improvizuoti, bet dainuojant girdėti ir derėti su likusiais 9-iais grupės nariais.
Džiazo grupės ir solo atlikėjai dalyvauja šalies ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose. Yra nuolatiniai konkurso „Dainų dainelė“ laureatai. Užsienyje laimėti Grand Prix, parsivežti laureatų diplomai rodo profesionalumo lygį. Artūro Noviko kolektyvai nuolat kviečiami koncertuoti Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybės renginiuose. Kolektyvai yra pelnę geriausio Lietuvos vokalinio ansamblio titulą, laimėję „Aukso paukštės“, Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimus. Po tokių gausių apdovanojimų išvardijimo visai nejuokingai nuskamba jų pasakymas, kad džiazas užima 4/7 jų savaitės. Paprašyti pakomentuoti išdėsto, kad jie repetuoja 4 kartus per savaitę po 2 valandas. Ruošiantis konkursui ar festivaliui dar repetuojama ir savaitgaliais 3 valandas. Šiuo metu jie ruošiasi vykti į Paryžių, čia dalyvaus vokalinės muzikos festivalyje bei surengs du koncertus. Štai ir įrodymas visam jaunimui, kad norint ko nors pasiekti reikia daug ir sunkiai dirbti. Dar ir kiek dirbti! Bet jaunimas priduria, kad vien tik repeticijų neužtenka. Norint gerai atlikti džiazą reikia šią muziką mylėti, reikia vidinio užsidegimo ją atliekant, reikia gyventi džiazo muzika ir jos klausytis. Ir visa tai šių jaunuolių nevargina! Kolektyvas teigė, jei vargintų – nedainuotų.
Kiekviena veikla daro įtaką žmogaus gyvenimui. Tad pasiteiravome, kokią įtaką padarė džiazas jaunuolių gyvenime. Jaunimas išpyškino, kad džiazas juos išlaisvino, padėjo atrasti save ir bendraminčių, išmokė klausytis ir girdėti vienas kitą, išugdė bendruomeniškumo bei atsakomybės jausmą, leido pasijusti džiazo ir visos kultūros dalimi. Dalis jaunuolių sieja savo tolesnį gyvenimą su profesionalaus džiazo atlikėjo karjera. Kiti tikisi, kad tai liks smagus pomėgis.
Paprašyti, ko nors palinkėti Mažeikių rajono jaunimui, kolektyvas net nemąstęs linkėjo drąsos išbandyti save atliekant ir atrandant sudėtingesnę bei kokybiškesnę muziką. Jie pridūrė, kad džiazas lavina visapusišką muzikos pajautimą, suteikia drąsos improvizuoti ne tik muzikuojant, bet ir kasdienybėje, išlaisviną atlikėją ir klausytoją. Mes jiems savo ruožtu linkėjome sėkmingų konkursų, sveikatos, kantrybės ir ištvermės dirbant. Tad dabar jau išsilaisvinę ir džiazuodami toliau gyvename pavasarinėmis nuotaikomis.
Straipsnio autorė: Laura Rojutė
http://www.youtube.com/watch?v=XJTUQnkGWwU