Dalijosi prisiminimais
Birželio 14-osios pavakarę Sedos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Po jų žmonės rinkosi parapijos namuose, kur klausėsi poetinės-muzikinės kompozicijos, parengtos Sedos kultūros centro režisieriaus Gedimino Jokubausko ir Ryškėnų kultūros centro meno vadovės Aušrinės Križinauskaitės. Skambėjo nostalgiškos eilės ir dainos apie gimtąją Lietuvą.
Minėjimą tęsė buvusių tremtinių ir jų vaikų prisiminimų vakaras. Buvusio tremtinio dukra Irena Prialgauskaitė-Želvienė padovanojo Sedos klebonui Olijandui Jurevičiui savo sesers Romanos Jablonskienės knygą „Gyvenimo kelias“, taip pat perskaitė ištrauką iš savo kuriamos poemos. Trumpai tremtį prisiminė ir savo eilėraščius skaitė kita Sedos poetė Stefanija Bučienė.
Buvusi dabartinės Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokytoja Teresė Butkuvienė kalbėjo, kad tą lemtingą tremties dieną taip niekas ir neatsakė į klausimus, kodėl ir už ką. Praėjus vos mėnesiui nuo baisiosios dienos Teresės tėvų šeima atsidūrė gūdžiame ir tolimame krašte, bet ir čia, pasak T. Butkuvienės, žmonės nepalūžo ir sugebėjo kažką kurti, galvoti. „O jau daug vėliau, grįžus į Lietuvą, kurti ir galvoti vėl reikėjo iš naujo, kadangi tėvų namai buvo išdraskyti ir nuniokoti“, – kalbėjo buvusi mokytoja.
Buvusios tremtinės Irenos Mažeikienės tremties istorija kiek kitokia. Moters tėvai su trimis mažametėmis dukromis ramiai gyveno Plungėje, kai 1944 m. Kūčių vakarą Irenos tėtis buvo areštuotas ir išgabentas labai toli – kažkur į Magadano sritį. Beveik po 10 metų – 1953-aisiais – tėtis mamai atsiuntęs pinigų ir davęs pasiūlymą: „Arba gyvenkite Lietuvoje, arba galite atvažiuoti pas mane, nes trečios išeities nėra.“ Tais pačiais 1953-aisiais moteris su dukromis susiruošė į tolimą ir sunkią kelionę. Irenai tada buvo 15 metų, ji Plungėje buvo baigusi 7 klases. Nuvykus pas tėtį, kitos galimybės nebuvo, kaip mokslus baigti vakarinėje mokykloje. Pasak I. Mažeikienės, turėdami tris dukras, tėvai labai norėję sūnaus, bet 1954-aisiais gimė ketvirtoji dukra. Grįžusi iš tremties moteris daug metų dirbo pašte Plungėje, šiuo metu gyvena Sedoje.
Gedulo ir vilties dienai paminėti miestelio bibliotekoje surengta paroda „Iš praeities…“. Lentynose – prisiminimų knygos apie tuos nepamirštamus metus tremtyje, kita literatūra.
Valerija Kvedaraitė (laikraštis BŪDAS ŽEMAIČIŲ)
