Gedulo ir vilties diena Sedoje minint 75-ąsias tremties metines

  Sedoje ir jos apylinkėse gyvenantys buvę tremtiniai ir jų artimieji kasmet susirenka prisiminti tolimų laikų išgyvenimus. Šiemet, minint 75-ąsias tremties metines, susirinkusiems dar buvo parodytas tikrais faktais paremtas meninis filmas.

Pirmoji savo šeimos tremties istoriją papasakojo sediškė Irena Mažeikienė: į tolimąją Magadano sritį, kur buvo ištremtas jos tėvelis, pasimatyti su juo vyko Irenos mama su trimis dukterimis. Plinkšiškio Mečislovo Mažeikos šeima (abu tėvai ir šeši vaikai) buvo ištremti 1951-aisiais. Ištrėmimo priežastis, M. Mažeikos teigimu, buvusi ta, kad jo tėvai buvo ūkininkai ir turėjo apie 30 hektarų žemės. Laimei, 1959-aisiais į Lietuvą grįžo visa Mažeikų šeima.Taip pat kalbėjo tremtyje (1951 m.) gimęs Fortūnatas Pocevičius, Irena Želvienė, kurios tėvelis buvo politinis kalinys ir buvo išvežtas į lagerį. Marytė Mineikienė šiek tiek papasakojo apie buvusį tremtyje savo dėdę. Po skaudžių prisiminimų buvo rodomas filmas „Ekskursantė“, kuriame pasakojama vienuolikametės lietuvės mergaitės istorija apie pabėgimą iš perpildyto krovininio traukinio, kuriuo į Sibirą buvo gabenami tremtiniai. Įveikusi apie 6 tūkstančius kilometrų, patyrusi pačių baisiausių pažeminimų ir ne kartą žvelgusi mirčiai į akis, mergaitė vis dėlto pasiekia Lietuvą. Nors „ekskursantės“ abu tėvai mirė dar nepasiekus tremties vietos, mergaitė, sėdėdama savo gimtųjų namų prieangyje, tvirtai ištaria: „Dabar aš nieko nebebijau“, ir visiškai nekreipia dėmesio į pro šalį pravažiuojančią pilną kareivių mašiną. „Buvę tremtiniai, žiūrėdami šį iki širdies gelmių sukrečiantį filmą, tikriausiai dar ryškiau prisiminė tuos kraupius laikus, o salėje sėdintys žiūrovai negalėjo sulaikyti ašarų“, – sakė Sedos kultūros centro direktorius Gintautas Griškėnas, o buvusi tremtinė I. Mažeikienė dar pridūrė, kad tokių „ekskursantų“ tais baisiais laikais buvo ne vienas.

Laikraštis „Būdas Žemaičių”