Pačios puošniausios skraistės ir geriausios dainos
Kovo 18-ąją Sedos kultūros centre įvyko dvigubas renginys: žiūrovai galėjo pasiklausyti sediškio poeto, muzikanto ir dainininko Stanislovo Žebrausko atliekamų geriausių jo sukurtų dainų ir apžiūrėti žinomos tautodailininkės iš Mažeikių Danguolės Juškienės veltų skraisčių parodą.
Dėkokim dangui už draugus
S. Žebrausko teigimu, draugystė – labai svarbus dalykas, o meilė ir draugystė visada eina šalia viena kitos, todėl savo koncertą atlikėjas pavadino „Dėkokim dangui už draugus“. Pirmoji Stanislovo daina taip ir vadinosi „Daina draugams“. Po šio atlikto kūrinio dainininkas paprašė žiūrovų ne ploti, o dainuoti kartu su juo. Salėje buvo netgi tokių, kurie pritarė beveik visoms Stanislovo dainoms. Taip pat S. Žebrauskas pasakojo trumpas, bet šmaikščias istorijas.
Koncerto metu savo kūrybą skaitė sediškė Danutė Jonauskienė. Moters teigimu, ji rašanti jau senokai, tačiau savo kūrybos dar nėra išspausdinusi. Žiūrovams D. Jonauskienė perskaitė savo sukurtas miniatiūras.
Stebino savo grožiu
Tautodailininkės D.Juškienės veltos skraistės tiesiog pakerėjo savo grožiu ir įmantrumu. Įvairių spalvų, vienos ryškesnės, kitos blankesnės skraistės stebino ir savo forma.
D. Juškienės teigimu, ji – vilnietė, bet 1979 m. baigė tuometį Kauno politechnikos institutą ir gavo paskyrimą į Mažeikius. Prieš keletą metų laisvalaikiu pradėjo velti skraistes. Darbas sekėsi, todėl Danguolė ėmėsi sudėtingesnės skraisčių vėlimo technikos. „Velti galima viską: skraistes, megztinius, kepures, paltus, rankines, šlepetes, netgi batus, bet man labiausiai patinka skraistės. Kai kuriems kitiems gaminiams (šlepetėms, batams) reikalingas kurpalis, be to, reikia žymiai daugiau jėgos negu skraistėms“, – pasakojo pašnekovė. Skraistes tautodailininkė velia iš avių merinosų, kurios auginamos Airijoje, vilnos.
D. Juškienės teigimu, jos veltų skraisčių parodos buvo organizuotos ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Airijoje. Nors šis puošnus drabužis, o gal daugiau aksesuaras nėra pigus (kaina nuo 130 iki 200 litų), moteris džiaugiasi, kad jos veltas skraistes vis dėlto perka. „Tai gali būti puiki dovana, be to, nepaisant, kad kai kurios iš jų labai plonos, tiesiog permatomos, vis dėlto yra šiltos. Jeigu moteris susiruošia, pavyzdžiui, kad ir į teatrą atviresne suknele, užsimesti ant pečių tokią skraistę būtų ne tik gražu, bet ir šilta“, – kalbėjo tautodailininkė.
Laikraštis „BŪDAS ŽEMAIČIŲ”
